ultimate-guide
Šilumos siurblių oras vanduo efektyvumo klasės
Turinys
- Kas yra šilumos siurblių efektyvumo klasės ir kodėl jos svarbios
- Šilumos siurblio energinio efektyvumo etiketė: kaip perskaityti A++ ir A+++
- Oras-vanduo šilumos siurblių COP ir SCOP: ką reiškia šie rodikliai
- Kiek elektros sunaudoja oras-vanduo šilumos siurblys: skaičiuoklė ir pavyzdžiai
- Šilumos siurblio efektyvumas prie žemos lauko temperatūros
- Valstybės parama ir efektyvumo klasė: į ką atsižvelgia subsidijos
- Triukšmas, techninė priežiūra ir kiti veiksniai, lemiantys realų efektyvumą
- Kaip išsirinkti tinkamiausią efektyvumo klasę savo namams
- Dažniausiai užduodami klausimai
Paskutinis atnaujinimas: 2026 m. spalio 6 d.
Kas yra šilumos siurblių efektyvumo klasės ir kodėl jos svarbios
Šilumos siurblių oras vanduo efektyvumo klasės yra standartizuotas energinio naudingumo žymėjimas, kuris parodo, kiek šilumos įrenginys pagamina iš vienos elektros kilovatvalandės, todėl šilumos siurblių oras vanduo efektyvumo klasės padeda palyginti įrenginius. Kuo aukštesnė klasė, tuo mažiau elektros sunaudojama tam pačiam šildymo rezultatui pasiekti.
MB SELLIX, prekiaujanti oro kondicionieriais ir oras-vanduo bei oras-oras šilumos siurbliais, sulaukia klausimų, ar aukštesnė klasė tikrai atsiperka. Trumpas atsakymas: taip, bet ne visada taip greitai, kaip žada pardavėjai.
Efektyvumo klasė nėra rinkodaros triukas. Ji nustatoma pagal vienodus matavimo metodus visoje Europos Sąjungoje, todėl du skirtingi gamintojai vertinami pagal tą pačią skalę. Tai leidžia palyginti įrenginius sąžiningai, o ne pagal brošiūrų pažadus.
Šilumos siurblio energinio efektyvumo etiketė: kaip perskaityti A++ ir A+++
Energinio efektyvumo etiketė yra lentelė ant įrenginio pakuotės, kurioje nurodoma šildymo ir vėsinimo klasė, metinis elektros suvartojimas bei šildymo galia. Etiketėje dažniausiai pateikiamos dvi atskiros klasės: viena šildymui, kita vėsinimui.
Nuo 2019 metų galioja sugriežtinta skalė, kurioje atsirado A+++ žymėjimas. Senesni įrenginiai, anksčiau turėję A+ klasę, pagal naująją skalę gali atsidurti žemiau, todėl lyginti senos ir naujos etiketės tiesiogiai negalima.
Skirtumai tarp A++, A+++ ir A+++ (2026 m.) klasių
Praktiškai skirtumas tarp A++ ir A+++ dažniausiai reiškia keletą procentinių punktų metinio naudingumo koeficiento, o ne dvigubą taupymą. Kuo aukštesnė klasė, tuo brangesnis pats įrenginys, tad sprendimas priklauso nuo to, kiek valandų per metus sistema realiai dirbs.
Oras-vanduo šilumos siurblių COP ir SCOP: ką reiškia šie rodikliai
COP (naudingumo koeficientas) rodo, kiek šilumos įrenginys pagamina vienam elektros kilovatui esant konkrečiai temperatūrai. SCOP yra metinis sezoninis koeficientas, kuris įvertina visą šildymo sezoną, o ne vieną matavimo tašką.
Skirtumas svarbus: gamintojai mėgsta rodyti COP, išmatuotą esant šiltam orui, kai rezultatai atrodo įspūdingiausiai. SCOP atspindi realų šildymo sezoną su šalčiais, todėl jis yra patikimesnis rodiklis lyginant įrenginius.
COP ir SCOP palyginimas su realiu temperatūriniu režimu
| Rodiklis | Ką parodo | Kada naudoti |
|---|---|---|
| COP | Naudingumą vienoje temperatūroje | Techniniams palyginimams |
| SCOP | Vidutinį metinį naudingumą | Sprendimui pirkti |
| Šildymo galia | Šilumos atidavimą esant tam tikram orui | Sistemos dydžiui parinkti |
Kiek elektros sunaudoja oras-vanduo šilumos siurblys: skaičiuoklė ir pavyzdžiai
Elektros sąnaudas galima apskaičiuoti paprasta formule: metinį šilumos poreikį padalinti iš SCOP. Jei namui per metus reikia 12 000 kWh šilumos, o įrenginio SCOP yra 4, elektros sunaudojimas sieks apie 3 000 kWh. Padauginus iš elektros tarifo (buitiniams vartotojams Lietuvoje jis dažniausiai svyruoja apie 0,20-0,25 EUR/kWh, priklausomai nuo tiekėjo ir plano), metinės eksploatacinės išlaidos siektų apie 600-750 EUR.
Skaičiuoklė atrodo taip:
- Nustatykite metinį šilumos poreikį (kWh)
- Padalinkite jį iš įrenginio SCOP reikšmės
- Padauginkite iš elektros tarifo, kad gautumėte metines eksploatacines išlaidas
- Palyginkite su dabartinėmis šildymo išlaidomis
Pavyzdinis skaičiavimas pagal namo dydį
Toliau pateikiami orientaciniai scenarijai, kai SCOP = 4 ir elektros tarifas 0,22 EUR/kWh. Šilumos poreikis priklauso nuo pastato energetinės klasės, todėl skaičiai skiriasi net esant tokiai pačiai kvadratūrai.
| Namo plotas | Pastato būklė | Metinis šilumos poreikis | Elektros sąnaudos (SCOP 4) | Metinės išlaidos (~0,22 EUR/kWh) |
|---|---|---|---|---|
| 100 m² | Gerai izoliuotas (A/B klasė) | ~7 000 kWh | ~1 750 kWh | ~385 EUR |
| 100 m² | Vidutiniškai izoliuotas | ~12 000 kWh | ~3 000 kWh | ~660 EUR |
| 150 m² | Gerai izoliuotas | ~10 500 kWh | ~2 625 kWh | ~578 EUR |
| 150 m² | Prastai izoliuotas | ~20 000 kWh | ~5 000 kWh | ~1 100 EUR |
Skirtumas tarp gerai ir prastai izoliuoto tokio paties ploto namo gali siekti dvigubą elektros sąnaudų sumą, tai svarbiau už patį efektyvumo klasės laipsnį.
Kaip SCOP pokytis keičia sąskaitą
Jei tam pačiam 12 000 kWh šilumos poreikiui naudojamas įrenginys su SCOP 3,2 vietoj SCOP 4, elektros sąnaudos išauga nuo 3 000 kWh iki 3 750 kWh, t. y. apie 165 EUR daugiau per metus. Per 10 metų eksploatacijos šis skirtumas gali viršyti 1 500 EUR, būtent todėl verta lyginti SCOP, o ne vien pirkimo kainą.
Šilumos siurblio efektyvumas prie žemos lauko temperatūros
Šalčiuose efektyvumas krinta visiems įrenginiams, tačiau skirtingai. Inverterinė technologija leidžia kompresoriui dirbti lanksčiai ir išlaikyti aukštesnį naudingumo koeficientą net esant žemai lauko temperatūrai. Paprastai oras-vanduo šilumos siurbliai efektyviai dirba iki -20 °C, o geresni modeliai su dviejų pakopų arba EVI (enhanced vapor injection) kompresoriais, iki -25 °C ar žemiau.
Kaip kinta COP mažėjant lauko temperatūrai
Orientacinės reikšmės, kai tiekimo temperatūra 35 °C (grindinis šildymas):
| Lauko temperatūra | Tipinis COP | Pastaba |
|---|---|---|
| +7 °C | ~4,5-5,0 | Nominali bandymo sąlyga, gamintojų mėgstama rodyti |
| 0 °C | ~3,5-4,0 | Realus rudens-pavasario režimas |
| -7 °C | ~2,8-3,2 | Lietuvos žiemos vidurkis |
| -15 °C | ~2,0-2,5 | Šalčiausios savaitės |
| -20 °C | ~1,6-2,0 | Ribinis režimas, kai kurie modeliai perjungia į elektrinį šildymą |
Jei tiekimo temperatūra pakeliama iki 55 °C (radiatoriai), COP prie tų pačių lauko sąlygų krenta dar apie 25-35 %. Tai paaiškina, kodėl ta pati efektyvumo klasė duoda skirtingas sąskaitas skirtinguose namuose.
Kodėl SCOP yra svarbesnis už COP žiemą
Gamintojai dažnai rodo COP, išmatuotą esant +7 °C, kai rezultatai atrodo įspūdingiausiai. SCOP suvidurkina visą šildymo sezoną, įskaitant šalčiausias dienas, todėl jis geriau atspindi realias metines sąnaudas. Skirtumas tarp įrenginio su SCOP 4,5 ir SCOP 3,5 tam pačiam 12 000 kWh poreikiui, apie 760 kWh elektros per metus, arba apie 165 EUR.
Ką daryti, kad efektyvumas žiemą kristų mažiau
- Žema tiekimo temperatūra. Grindinis šildymas arba žematemperatūriai radiatoriai leidžia dirbti 30-40 °C režimu, o ne 55-65 °C.
- Tinkamas galingumas. Per didelis įrenginys dažnai jungiasi ir išsijungia (taktoja), o tai mažina sezoninį efektyvumą.
- Apsauga nuo apledėjimo. Defrost ciklas laikinai sumažina šildymo galią; kokybiškas įrenginys jį atlieka rečiau ir trumpiau.
- Bufetinė talpa. Karšto vandens ar šildymo akumuliacinė talpa leidžia kompresoriui dirbti ilgesniais ciklais ir išvengti dažno paleidimo šalčiu.
Valstybės parama ir efektyvumo klasė: į ką atsižvelgia subsidijos
Paramos programos dažnai reikalauja minimalios efektyvumo klasės, kad įrenginys atitiktų finansavimo sąlygas. Konkrečius reikalavimus ir sumas nustato atsakingos institucijos, todėl prieš pirkdami pasitikrinkite galiojančias sąlygas oficialiuose šaltiniuose.
oficiali informacija apie energijos vartojimo efektyvumo žymėjimą
Triukšmas, techninė priežiūra ir kiti veiksniai, lemiantys realų efektyvumą
Triukšmo lygio ir efektyvumo santykis
Aukštesnio efektyvumo įrenginiai dažnai dirba tyliau, nes kompresorius rečiau jungiasi pilnu pajėgumu. Tačiau triukšmo lygis priklauso ir nuo montavimo vietos: monoblokas prie miegamojo lango girdėsis net jei jo techniniai rodikliai puikūs.
Techninė priežiūra pagal efektyvumo klasę
Aukštesnės klasės įrenginiai jautresni nešvarumams šilumokaičiuose. Reguliarus filtrų valymas ir šaltnešio patikra padeda išlaikyti deklaruotą metinį efektyvumą, o apleista sistema praranda dalį savo pranašumo.
energijos efektyvumo rekomendacijos
Kaip išsirinkti tinkamiausią efektyvumo klasę savo namams
Rinkitės pagal pastatą, o ne pagal etiketę. Jei namas gerai izoliuotas ir turite grindinį šildymą, aukštesnė klasė atsipirks. Jei pastatas senas ir prastai sandarus, pirmiau investuokite į izoliaciją.
Praktinis patikros sąrašas prieš sprendimą:
- Įvertinkite metinį šilumos poreikį
- Patikrinkite, ar galite naudoti žemą tiekimo temperatūrą
- Palyginkite SCOP, o ne vien COP
- Pasidomėkite, ar įrenginys atitinka paramos sąlygas
- Įvertinkite montavimo vietą pagal triukšmą
pastatų energinio naudingumo reikalavimai
Dažniausiai užduodami klausimai
Ką reiškia oras-vanduo šilumos siurblio energinio efektyvumo klasė?
Energinio efektyvumo klasė rodo, kiek šilumos siurblys pagamina iš vieno elektros kilovato. A+++ klasė reiškia, kad įrenginys yra vienas efektyviausių rinkoje, o A++ - kiek mažiau efektyvus, bet vis tiek taupus. Klasė nustatoma pagal SCOP (sezoninį naudingumo koeficientą) šildymo režimu, dažnai esant vidutiniam klimato zonos temperatūriniam režimui. Renkantis svarbu žiūrėti ne vien į raidę, bet ir į konkretų SCOP skaičių, nes jis tiksliau parodo, kiek elektros sunaudosite per metus.
Kuo skiriasi A++ ir A+++ klasės šilumos siurbliai?
Skirtumas slypi sezoniniame naudingumo koeficiente (SCOP). A+++ klasės oras-vanduo šilumos siurbliai dažniausiai pasiekia SCOP 5,1 ar daugiau, o A++ - apie 4,6-5,0. Tai reiškia, kad A+++ modelis per šildymo sezoną sunaudos maždaug 10-15 % mažiau elektros energijos tam pačiam šilumos kiekiui. Tačiau faktinės sąnaudos priklauso ir nuo pastato sandarumo, šildymo sistemos (pvz., grindinio šildymo) bei temperatūrinio režimo. Aukštesnė klasė labiau atsiperka didesniuose, prasčiau izoliuotuose namuose.
Ar aukštesnė efektyvumo klasė visada reiškia mažesnes šildymo išlaidas?
Ne visada. Aukštesnė klasė užtikrina mažesnes eksploatacines išlaidas esant tam pačiam šilumos poreikiui, tačiau jei namas yra gerai izoliuotas ir šilumos poreikis nedidelis, skirtumas tarp A++ ir A+++ gali būti vos keliolika eurų per metus. Tuomet didesnė įrenginio kaina gali neatsipirkti. Priešingai, prastai izoliuotame name su dideliu šilumos poreikiu A+++ klasės siurblys per kelerius metus sutaupys žymiai daugiau. Sprendimą verta grįsti skaičiuokle, kuri įvertina metinį šilumos suvartojimą ir elektros kainą.
Kuo skiriasi COP ir SCOP rodikliai?
COP (naudingumo koeficientas) rodo momentinį efektyvumą tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, kai lauko temperatūra +7 °C, o šildymo vandens temperatūra +35 °C. SCOP (sezoninis naudingumo koeficientas) yra vidutinis efektyvumas per visą šildymo sezoną, įvertinant skirtingas lauko temperatūras. Renkantis šilumos siurblį, SCOP yra svarbesnis, nes parodo realias metines elektros sąnaudas. COP naudingas lyginant skirtingus modelius vienodomis bandymo sąlygomis, tačiau vien jo nepakanka sprendimui priimti.
Kaip šilumos siurblio efektyvumas keičiasi lauko temperatūrai nukritus?
Krentant lauko temperatūrai, šilumos siurblio efektyvumas mažėja, nes iš šalto oro sunaudojama daugiau energijos šilumai surinkti. Esant -15 °C, oras-vanduo siurblio COP gali nukristi iki 1,5-2,0, palyginti su 4-5 esant +7 °C. Aukštesnės efektyvumo klasės modeliai su inverterine technologija geriau išlaiko našumą šaltyje. Lietuvoje, kur žiemos temperatūra dažnai nukrenta žemiau -10 °C, verta rinktis siurblį, kurio SCOP deklaruojamas vidutinio šalto klimato sąlygoms, o ne tik šiltam sezonui.
Kokią efektyvumo klasę rinktis grindiniam šildymui?
Grindiniam šildymui tinka žemos temperatūros režimas (35-45 °C), todėl oras-vanduo šilumos siurblys gali dirbti efektyviausiai. Rekomenduojama rinktis bent A++ klasės modelį, o jei biudžetas leidžia - A+++. Žema temperatūra leidžia pasiekti aukštesnį SCOP, todėl net ir vidutinės klasės siurblys su grindiniu šildymu veiks ekonomiškiau nei su radiatorių sistema, kuriai reikia 55-65 °C. Derinys „A+++ siurblys + grindinis šildymas“ dažnai duoda mažiausias eksploatacines išlaidas.
Kaip palyginti skirtingų gamintojų oras-vanduo šilumos siurblių efektyvumą?
Palyginimui naudokite energinio efektyvumo etiketėje nurodytą SCOP vertę, kuri turi būti deklaruota pagal standartizuotą bandymo metodiką. Atkreipkite dėmesį į klimato zoną, kuriai taikomas SCOP: vidutinio šalto klimato vertės yra tinkamesnės mūsų regionui. Taip pat palyginkite šildymo galią esant -7 °C ir -15 °C, triukšmo lygį bei šaltnešio tipą. Gamintojų duomenys turi būti pateikti toje pačioje klasifikacijoje, kitaip palyginimas bus klaidinantis. Jei abejojate, paprašykite pardavėjo pateikti oficialius bandymų protokolus.
Kokie veiksniai, be energinės klasės, lemia šilumos siurblio elektros sąnaudas?
Be energinės klasės, elektros sąnaudas lemia pastato sandarumas ir izoliacija, šildymo sistemos tipas (grindinis šildymas efektyvesnis už radiatorius), temperatūrinis režimas, karšto vandens ruošimo poreikis, klimato zona ir įrenginio montavimo kokybė. Net ir A+++ klasės siurblys prastai izoliuotame name sunaudos daugiau nei A++ gerai apšiltintame. Taip pat svarbi techninė priežiūra: užsikimšę filtrai ar netinkamas šaltnešio kiekis gali sumažinti efektyvumą 10-20 %. Reguliari priežiūra padeda išlaikyti deklaruotą klasę visą įrenginio gyvavimo laiką.
Renkantis šilumos siurblį lengva pasiklysti tarp skaičių, tačiau sprendimas priklauso nuo jūsų namo, o ne nuo etiketės. MB SELLIX siūlo oras-vanduo ir oras-oras sistemas, split ir Multi Split sprendimus, kuriuos galime pritaikyti prie jūsų pastato ir poreikių. Susisiekite su mumis ir kartu įvertinsime, kokia efektyvumo klasė jūsų namams duos realiausią naudą.
Frequently Asked Questions
Ką reiškia oras–vanduo šilumos siurblio energinio efektyvumo klasė?
Energinio efektyvumo klasė rodo, kiek šilumos siurblys pagamina iš vieno elektros kilovato. A+++ klasė reiškia, kad įrenginys yra vienas efektyviausių rinkoje, o A++ – kiek mažiau efektyvus, bet vis tiek taupus. Klasė nustatoma pagal SCOP (sezoninį naudingumo koeficientą) šildymo režimu, dažnai esant vidutiniam klimato zonos temperatūriniam režimui. Renkantis svarbu žiūrėti ne vien į raidę, bet ir į konkretų SCOP skaičių, nes jis tiksliau parodo, kiek elektros sunaudosite per metus.
Kuo skiriasi A++ ir A+++ klasės šilumos siurbliai?
Skirtumas slypi sezoniniame naudingumo koeficiente (SCOP). A+++ klasės oras–vanduo šilumos siurbliai dažniausiai pasiekia SCOP 5,1 ar daugiau, o A++ – apie 4,6–5,0. Tai reiškia, kad A+++ modelis per šildymo sezoną sunaudos maždaug 10–15 % mažiau elektros energijos tam pačiam šilumos kiekiui. Tačiau faktinės sąnaudos priklauso ir nuo pastato sandarumo, šildymo sistemos (pvz., grindinio šildymo) bei temperatūrinio režimo. Aukštesnė klasė labiau atsiperka didesniuose, prasčiau izoliuotuose namuose.
Ar aukštesnė efektyvumo klasė visada reiškia mažesnes šildymo išlaidas?
Ne visada. Aukštesnė klasė užtikrina mažesnes eksploatacines išlaidas esant tam pačiam šilumos poreikiui, tačiau jei namas yra gerai izoliuotas ir šilumos poreikis nedidelis, skirtumas tarp A++ ir A+++ gali būti vos keliolika eurų per metus. Tuomet didesnė įrenginio kaina gali neatsipirkti. Priešingai, prastai izoliuotame name su dideliu šilumos poreikiu A+++ klasės siurblys per kelerius metus sutaupys žymiai daugiau. Sprendimą verta grįsti skaičiuokle, kuri įvertina metinį šilumos suvartojimą ir elektros kainą.
Kuo skiriasi COP ir SCOP rodikliai?
COP (naudingumo koeficientas) rodo momentinį efektyvumą tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, kai lauko temperatūra +7 °C, o šildymo vandens temperatūra +35 °C. SCOP (sezoninis naudingumo koeficientas) yra vidutinis efektyvumas per visą šildymo sezoną, įvertinant skirtingas lauko temperatūras. Renkantis šilumos siurblį, SCOP yra svarbesnis, nes parodo realias metines elektros sąnaudas. COP naudingas lyginant skirtingus modelius vienodomis bandymo sąlygomis, tačiau vien jo nepakanka sprendimui priimti.
Kaip šilumos siurblio efektyvumas keičiasi lauko temperatūrai nukritus?
Krentant lauko temperatūrai, šilumos siurblio efektyvumas mažėja, nes iš šalto oro sunaudojama daugiau energijos šilumai surinkti. Esant -15 °C, oras–vanduo siurblio COP gali nukristi iki 1,5–2,0, palyginti su 4–5 esant +7 °C. Aukštesnės efektyvumo klasės modeliai su inverterine technologija geriau išlaiko našumą šaltyje. Lietuvoje, kur žiemos temperatūra dažnai nukrenta žemiau -10 °C, verta rinktis siurblį, kurio SCOP deklaruojamas vidutinio šalto klimato sąlygoms, o ne tik šiltam sezonui.
Kokią efektyvumo klasę rinktis grindiniam šildymui?
Grindiniam šildymui tinka žemos temperatūros režimas (35–45 °C), todėl oras–vanduo šilumos siurblys gali dirbti efektyviausiai. Rekomenduojama rinktis bent A++ klasės modelį, o jei biudžetas leidžia – A+++. Žema temperatūra leidžia pasiekti aukštesnį SCOP, todėl net ir vidutinės klasės siurblys su grindiniu šildymu veiks ekonomiškiau nei su radiatorių sistema, kuriai reikia 55–65 °C. Derinys „A+++ siurblys + grindinis šildymas“ dažnai duoda mažiausias eksploatacines išlaidas.
Kaip palyginti skirtingų gamintojų oras–vanduo šilumos siurblių efektyvumą?
Palyginimui naudokite energinio efektyvumo etiketėje nurodytą SCOP vertę, kuri turi būti deklaruota pagal standartizuotą bandymo metodiką. Atkreipkite dėmesį į klimato zoną, kuriai taikomas SCOP: vidutinio šalto klimato vertės yra tinkamesnės mūsų regionui. Taip pat palyginkite šildymo galią esant -7 °C ir -15 °C, triukšmo lygį bei šaltnešio tipą. Gamintojų duomenys turi būti pateikti toje pačioje klasifikacijoje, kitaip palyginimas bus klaidinantis. Jei abejojate, paprašykite pardavėjo pateikti oficialius bandymų protokolus.
Kokie veiksniai, be energinės klasės, lemia šilumos siurblio elektros sąnaudas?
Be energinės klasės, elektros sąnaudas lemia pastato sandarumas ir izoliacija, šildymo sistemos tipas (grindinis šildymas efektyvesnis už radiatorius), temperatūrinis režimas, karšto vandens ruošimo poreikis, klimato zona ir įrenginio montavimo kokybė. Net ir A+++ klasės siurblys prastai izoliuotame name sunaudos daugiau nei A++ gerai apšiltintame. Taip pat svarbi techninė priežiūra: užsikimšę filtrai ar netinkamas šaltnešio kiekis gali sumažinti efektyvumą 10–20 %. Reguliari priežiūra padeda išlaikyti deklaruotą klasę visą įrenginio gyvavimo laiką.
